Girgždančių medžių pavėsy
bunda iš sapno Tyla.
Laiko nėra jam ilsėtis –
laukia spaudos Lietuva.
Prakaito lašas ant veido
šaltas lyg upės vanduo.
Rausias kišenėje, rankoj
duonos kriaukšlė lyg akmuo.
Tarsi pro miglą vaidenas:
Kūlgrinda, jo Sietuva.
Bėga žandaras, jį vejas,
urzgia ir loja šuva.
Kojos susipina seniui –
vos ne į pelkę galva.
Tylai net dusulį kelia –
Čia Milžinų maudykla.
Vėl šaltas prakaitas žliaugia...
Sapnas? Galbūt... Bet šalia
tas ryšulėlis ir laužas,
Knygos – visa Lietuva.
Šunys vėl loja. Ir balsas...
Lenda žandaro galva:
Kur knygnešys? Kur slėptuvė?
Skuodžia per krūmus Tyla...