Mieliausias mano broleli, i vė kreipiuos in Tave, ba gerai žinau, kad visą teisybę atrašysi. Nors jau senut senutukė esu, ale vis vien baisiausia rūpi, kap tiem mūsų provaikiam sekas. Anuosyk per radiją girdėjau: tenuitės, kur Kęstukas gyvena, labai daug sniego pridrėbė. Net čiabuviai neatsimena, kada tokias aukštas pusnis regėję. O vanduo bando pasiglemžt Mortukės gyvenimą. Baisiais tvanais nepaliaujami lytūs grasina. Kolei kas tylu tik  Kristijono padangė.
             O mūsų žiema in pavasarį neša. Saulė žeme raičiojas, termometras dieną aštuonis laipsnius šilmos rodo. Tėvuks iš klevo jau sulos puodynę prisileido. Dabartės sėdi su kaimynu stubo prie stalo, ūsus in sulą  sumerkę.
             Vakar išklibinkščiavau i aš savo rūtadaržio pasižiūrėt. Vajetau, da tik vasaris, o gėlių diegai iš po žemių jau lenda. Bijausi, pūstels vėjas iš žiemių, i suragos viskas. Reiks dangstytie.
             Ve. Kas te pūpso? Snieguolės žydi. Oi, kap gerai! I Tau in laiškelį žiedelį indėsu, tėviškę primysu. Pažarsčiau žemukę lazduke, ogi biri, musėt pašalo nelikę. Gal i per anksti džiaugiamės, ale kad šilma kaulų nelaužo, tai jau an savo kailio pajutom.
             Pasilgau visų visų. I proanūkučių da nesu mačius. Dievas duos, susitiksim, tik kaži a susišnekėsim. I dabartės be Mockų Daivutės pagelbos jauniklių adresų neužrašysu. Bandžiau i šep, i tep, Su akiniais i be jų. Da  padidinamą stiklą atsinešiau. Visap bandžiau. Rodos, jau neblogai matau, ale ranka nerašo tų išdarkytų pravardžių, nors tu ką.
             Bijausi garsiai prasitart, kad mūsų Kęstutis Švedas jau in Kent Sved pavirto, Kristijoną – Kšyštofu Švedovyčium vietiniai šaukia. O visų išgarbyta karalienė Mortelė an meilės kerų užšoko. Jau Marta Graf dokumentuos užrašyta. Tuo pačiu norėčia pridurt, šitą gerai insitėmijau, mūsų dėdė, visus didžiausius vandenynus perplaukęs, da i nuošaliausias pasaulio šalis išvaikčiojęs, nė Zaicu, nė Hazium nepatapo. Kap išvažiavo, tep i sugrįžo Nikodemo Kiškio vardą i pavardę nešiodams. Na, kad i Tu, broluk, savo Aržuolaičio nė trumpinai, nė keitei. O a daug sunkumų del to apturėjai?
             Prašyčia labai nepyktie už mano pastebėjimus. Ale reiktų imtie i pagalvotie, tikiuosi i Tavo pritarimo. Dainuojam: ,,Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime  ir būt”. O ką darom.? Viskas in atbulą pusę.
            Šviesių Tau, broleli, žalių šventų Velykų. Teisybė, būčia užmiršus, raibukės jau dėtie pradė. Žinia, kaimiškas kiaušinis kaimišku lieka, tik per tokią tolybę nepristatysi. Jegu išeis, bandysu pačtu margučių prisiųstie. Tikriausia terp svetimų gyvedams jau užmiršai, kap juos margina. Telaimina Tave Dievas.
            Karščiausius linkėjimus iš Suvalkijos siunčia i atsakymo nekantraudami laukia
 
                                                                                                                                           Marijona i Dominykas