Jei ant akių uždėsi ranką,
Nieks nežinos, ar jos atmerktos.
Kokia gausybė visur. Bet to neužtenka,
Kaip nelieka paguodų, kurios yra šaltos.

Jei po delnu akis paslėpsi,
Nieks nesupras, ar miegi, ar verki.
Šitoj dykumoj niekas neteikia pavėsio,
Nors paskutinis miražas buvo arti.

Jei akis paslėpsi saugiai,
Nieks nematys, kas vyksta viduje.
Ilgesys drabužius išaugo,
Bet nesustingo it įšalęs lede.

Jei nerodysi nei veido, nei jausmo,
Niekas nežinos apie virsmus tavo sielos.
Košmarai ir baimės prie savęs prikausto
Ir neleidžia kvėpuoti kaip Asmodėjas*.

*Vienas iš demonų valdovų.