Piešiamas prisiminimas, įsivaizduoju, atklydęs iš ilgesio... toks savaiminis (pieštukas piešia, ne „aš“). Tik detalės: senas tėvo batas, rugiagėlė po atsiklojusiu padu, o kiek daug galima įsivaizduoti apie jo eitą kelią. Ir vėjuoja taip tinka tiek rugiagėlei, tiek ir visam prisiminimui.
Man labai graži miniatiūra.
"iš po pamesto šalmo, kyšo pienė gležna, tu paglostyk ją delnu, ji gyva - amžina..." --- organiškesnis vaizdas. (nepamenu kieno eilius) - matai, gali mėtytis lauke koks geležinis (metalinis) surūdijęs šalmas - pavasaryje pražysti pienė, o va kai pieši batą, ir rugiagėlės vėjuoja - nėr tos trapios poezijos, ji prigalvota pačiame VAIZDE, tačiau patiko išsireiškimai: "po atsiklojusiu padu "
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2014-03-07 12:53:13
Piešiamas prisiminimas, įsivaizduoju, atklydęs iš ilgesio... toks savaiminis (pieštukas piešia, ne „aš“). Tik detalės: senas tėvo batas, rugiagėlė po atsiklojusiu padu, o kiek daug galima įsivaizduoti apie jo eitą kelią. Ir vėjuoja taip tinka tiek rugiagėlei, tiek ir visam prisiminimui.
Man labai graži miniatiūra.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2014-03-06 22:54:42
"iš po pamesto šalmo, kyšo pienė gležna, tu paglostyk ją delnu, ji gyva - amžina..." --- organiškesnis vaizdas. (nepamenu kieno eilius) - matai, gali mėtytis lauke koks geležinis (metalinis) surūdijęs šalmas - pavasaryje pražysti pienė, o va kai pieši batą, ir rugiagėlės vėjuoja - nėr tos trapios poezijos, ji prigalvota pačiame VAIZDE, tačiau patiko išsireiškimai:
"po atsiklojusiu padu "