Saulės pažadintas,
Pražysta pirmasis šalpusnis.
Sukrauna pumpurus beržai
Ant šlaito palei upokšnį.
Žavingai staipos
Melsvi pavasario šaukliai.
Į debesis pakyla vieversio giesmė,
Sujaudina dvi jaunas širdis.
O po alyva šypsosi senolė,
Stebėdama kregždutės šokį.
Varnėnas šnekina mažylį,
Tas krykščia džiugesiui mamos.
Pavasaris! Pavasaris! Čirena žvirbliai.
Jau žemė bunda po žiemos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-03-06 12:32:06
Man tai dzin tos metaforos, gražu vis tiek.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2014-03-06 10:28:03
Eilėraščio pradžioje lyg trūksta metaforų. Vien gamtos aprašymas. Toliau įsivažiuoja.