Kai smilgos paruduos

Ir jeigu žalios smilgos paruduos
Laukuos šalia numinto tako,
Ir jei nutils čiurlenantis vanduo,
Kuris rytais man saulės vardą sako,
Ir jeigu gluosnio lapai nesimels,
Kai glosto vėjas juos kas rytą –
Kažkas viduj nutrūks...
Ir gels, ir gels –
Pajausiu aš, kad jau nukrito
Tas paskutinis šiltas spindulys
Ir kitos vasaros nebus.
 
Nes netoli
Šalnotas nebylus ruduo,
Kai smilgos amžiams paruduos...
 
kaip lietus

2014-03-05 07:08:42

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-03-06 13:43:05

Sugeba autorius įsijaus į bet kokią situaciją...ir liejasi žodžiai...posmais virpinančiais

Vartotojas (-a): Raistinė

Sukurta: 2014-03-05 23:35:07

Įtaigus tas liūdesys, gal nerimas... toks pažįstamas...

Vartotojas (-a): VoldZak

Sukurta: 2014-03-05 12:15:57

Smilgos paruduos... Atslenka "rudasis maras", tikrai atslenka.
Sieg heil!

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-03-05 10:40:45

Išjausta nostalgija...Puikus eiliukas.

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2014-03-05 10:35:32

Puiku, skaidrus liūdesys.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2014-03-05 10:02:50

Tai kas, kad smilgos rudeniu nubluks...
Tų vasarų dar bus ir bus!

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2014-03-05 09:58:19

Nemanau, kad reikėtų sutapatinti autorių su jo kūriniu. Mano nuomone, tai visiškai skirtingi dalykai. Juk galima rašyti apie liūdnus dalykus kai linksma, arba atvirkščiai. Galima kalbėti apie rudenį, kai už lango pavasaris. Šilta, o parašyti kažkaip kitaip...Argi kūryba turi būti išpažintimi? Toks "išvirkščias" kalbėjimas kaip tik yra labiau poetinis, negu tiesmukas. Nepriklausymas nuo nuotaikų ar metų laikų, manau, ir yra kūrėjo stiprybė. Argi didelis menas yra gražiai pasibėdavoti? Šitame eiliuje neradau jokių "pasibėdavojimų", tik elegantišką jausmą.

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-03-05 09:20:21

Na va, ir mūsų lyrikas apie rudenį pavasariop prabilo. Šalin liūdesį, nes su mumis pasaulis napasibaigia. Nors ką čia bandau raminti, juk pati dažnokai paliūdžiu. Tik iš Jūsų tas ruduo kažkaip neįprastai išlindo. Linkiu filosofinės ramybės - kitą dieną bus jau kita nuotaika.