Negaliu pamiršt
Ir kuo gi likai toks brangus.
Kad niekaip pamiršt nepavyksta
To žvilgsnio, skaidraus lyg dangus,
To linksmo valiūkiško šypsnio.
Keliavome vienu keliu,
Kol kryžkelė mudu išskyrė.
Taip skaudžiai - pamiršt negaliu -
Mūs meilė paniekinta mirė,
Kai tu pasukai, nuėjai,
Nė žodžio švelnaus nepasakęs.
Tave šaukė klaidūs keliai,
Viliojo viendienės plaštakės.
Žinau, kad nevertas esi
Tu būti svajotas ir lauktas.
Tiktai kažkodėl ilgesys
Lyg šuo širdyje ima kaukti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2014-03-02 20:34:47
Moralistė dar myli,
o Langas In Dausas
jau pasuko...:))
Vartotojas (-a): Raistinė
Sukurta: 2014-03-02 19:24:32
Taip, liūdnai, bet kaip melodingai, sklandžiai...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2014-03-02 17:27:03
o taip, tokie jausminiai eilėraščiai patinka visoms moterims ir kaip lietus.Man labiau panašu į padejavimą, bet čia tai gražiai padaryta...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-03-02 16:18:08
Šiaip jau gera daina būtų, jei padarytume kirčiavimą vIIEnu, o ne vienU. Kitais atvejais viskas be priekaištų, rimas ir ritmas superiniai. Netgi autorė puikiai išsisuko iš padėties parašiusi viendienės, o ne vienadienės (tai leistina iš tiesų, kalbininkai neprikibtų), kadangi būtų skiemeniu per daug. Tikrai daina, man skamba.