Mano kambaryje, ant palangės, guli sąsiuvinis langeliais. Kai šauna įdomi mintis ar gimsta eilėraščio posmas, stveriu sąsiuvinį ir užrašau.
Rašau ne jo pradžioje, bet gale, tarsi toji vieta juodraštis, o pradžia skirta rimtiems rašiniams, kuriuos rašysiu ypatingai susikaupęs ir rimtai nusiteikęs. Bėga laikas ir manasis sąsiuvinis vis pilnėja užrašytų minčių, eilėraščių, gyvenimo pastebėjimų ir ne tik jų.Šalia viso to atsiranda tai pat įrašai apie žmogaus skolas man ar mano kažkam. Šalia eilių, paantraštėje, stulpeliu žemyn, leidžiasi skaičiavimai vienos ar kitos dienos pirkiniams; po gražios frazės, riebiai užrašytos puslapio vidury, greita ranka brūkštelėtas telefono numeris ir vardas Algis.O sąsiuvinio pradžia taip ir baltuoja tuščiais lapais, nes ir šias savo mintis rašau „juodraštyje'“...
      Staiga suprantu, kad ateis laikas ir aš priartėsiu prie tos pradžios. Atversiu pirmą puslapį ir pamatysiu užrašą: „Fantastinė trilogija „Nebūtis“. Taip, puikus buvo sumanymas, bet man jau neliko lapų dar kažką parašyti, tik tas vienintelis pirmasis puslapis...