„Ji buvo moteris arba Karaliaus duktė“

Išalsuodama po skiemenį
Dalino šizofreniją dalimis.

Ji buvo skėrys, turėjęs vyzdžio
Plonumo sparnelius.

Žaisdavo su begale vyrų, o kulminacijoj
Jie užmušdavo vienas kitą.

Varškės baltumo mergelė
Įgijusi melsvos šėlionės atspindį
Būdama Marijos metų, kuomet ji
Išgimdė Jėzų.

Augino rugius
Tokius geltonus, kaip jos tėvo oda,
Tokius geltonus, kaip motinos plaukai geriant jaunystę,
Tokius geltonus, kokie rugiai net nebūna.

Imdavo po du kaštonus ir trindavo į save
Tikėdama, kad taps kaštonplaukė.

Basa suvaikščiojo pėdas į lazdyno
Riešutus, vieno jų kevale atradusi mažą
Raštelį, tokį, kaip coliukės skraistė.

„Ji buvo moteris ir Karaliaus duktė“