Dar negirdėjau tavo balso
Ir akių žvilgsnio nemačiau,
Nesutikau prie kiemo vartų,
Tačiau jaučiu — širdy šilčiau.
 
Atskrido žodžiai — sveikas, labas,
Nuo šiolei būkime draugai.
Tikiu, žmogus juos taria geras
Ir, rodos, šypseną matai.
 
Gal jūros skiria, žemės toliai
Ir valanda visai kita,
Tik mintys kartais tarsi brolių
Nušvinta ta pačia spalva.
 
Kažkam rašai ir tau parašo...
Dalintis laime nesunku,
Kai jai pakanka erdvių tako,
Nubėgančio internetu.
 
Žmogaus gerumui daug nereikia —
Pasidalint gražiu vaizdu,
Paklaust, kuo džiaugiasi, ką veikia,
Nustebint pirmu žiedeliu.
 
Maža gija, bet draugui gali
Primint dalelę Lietuvos,
Primint tėvų, senolių šalį,
Prikelti virpesį kalbos.