Grįžtu anądien aš iš baliaus.
Vingiuoju, traukiu link namų, –
Staiga pastoja skersai kelią
Jaunimas mūsų. Šių laikų!


– Gal norit, vyrai, užrūkyti?
O gal jums duoti pinigų? –
Teiraujuos ir ruošiuos prašyti
Neperskaičiuoti man dantų.


Bet kur tau! Atzvimbė du vėzdai
(Kiti vadina kumščiais juos), –
Pabučiavau asfaltą. Miestas
Skendėjo vakaro garsuos:


Kažkur nudūzgė autobusas,
Kažkas užbliovė: „I love You!”
Nusišypsojo mano ūsas –
Tuojau tau, „dainiau”, bus smagu!


Ir iš tikrųjų – duslūs smūgiai
Nutraukė giesmę niekšo to.
„Žinos, kaip bliauti ne pastogėj”, –
Džiaugiausi šliauždamas namo.

Voldemaras Zacharka