Nugaruoja erdvėn iškentėtas žiemos virpulys,
Iškerojus viltis dengia vienišą dygstančią žolę.
Neskubėsiu visai. Nugramzdinsiu jausmus. Nuvilnys
Amžinon nebūtin šalčio žvilgsniai išblukę. Pakolei
Neskubėdami žvilgčios veidan pirmutiniai kerai,
Prisiglausti bandys ir nerims atskubėjus pakrante
Apdulkijus pašvaistė rytuos.Tolumoj nematai
Nuskandinto aušroj saulės spindulio. Laukiantiems kantriai
Atsivers danguje padabintos viršūnės kraštai,
Nusiplovus naktim, žais erdvėj paauksuotais taškeliais.
Išrasota šalna prasiskverbs. Numazgojus linksmai
Pabandys išdabint naujai šviečiantį rytmečiui kelią.
spika
2014-02-23 10:22:35
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-02-23 18:22:05
Labai gražiai atsivers... Puiki lyrika, malonu skaityti ir pajausti...
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2014-02-23 15:32:25
"Atsivers danguje padabintos viršūnės kraštai,
Nusiplovus naktim, žais erdvėj paauksuotais taškeliais.
Išrasota šalna prasiskverbs. Numazgojus linksmai
Pabandys išdabint naujai šviečiantį rytmečiui kelią. " šis posmelis begalo patiko. na šaunuolė kaip visada.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-02-23 13:23:21
Šviesa poezijoje - ypatingas bruožas. Jos perteikimas prilygsta karališkai dovanai, nes ne kiekvienas geba taip perteikti aplinką. Žaviuosi.
Vartotojas (-a): VoldZak
Sukurta: 2014-02-23 11:56:58
Kas sakė, kad baltųjų eilių neįmanoma surimuoti?
Labai vaizdingos eilės.