Kol aušra patekės

Nugaruoja erdvėn iškentėtas žiemos virpulys,
Iškerojus viltis dengia vienišą dygstančią žolę.
Neskubėsiu visai. Nugramzdinsiu jausmus. Nuvilnys
Amžinon nebūtin šalčio žvilgsniai išblukę. Pakolei
 
Neskubėdami žvilgčios veidan pirmutiniai kerai,
Prisiglausti bandys ir nerims atskubėjus pakrante
Apdulkijus pašvaistė rytuos.Tolumoj nematai
Nuskandinto aušroj saulės spindulio. Laukiantiems kantriai
 
Atsivers danguje padabintos viršūnės kraštai,
Nusiplovus naktim, žais erdvėj paauksuotais taškeliais.
Išrasota šalna prasiskverbs. Numazgojus linksmai
Pabandys išdabint naujai šviečiantį rytmečiui kelią.
spika

2014-02-23 10:22:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2014-02-23 18:22:05

Labai gražiai atsivers... Puiki lyrika, malonu skaityti ir pajausti...

Vartotojas (-a): Leditamsa

Sukurta: 2014-02-23 15:32:25

"Atsivers danguje padabintos viršūnės kraštai,
Nusiplovus naktim, žais erdvėj paauksuotais taškeliais.
Išrasota šalna prasiskverbs. Numazgojus linksmai
Pabandys išdabint naujai šviečiantį rytmečiui kelią. "  šis posmelis begalo patiko. na šaunuolė kaip visada.

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-02-23 13:23:21

Šviesa poezijoje - ypatingas bruožas. Jos perteikimas prilygsta karališkai dovanai, nes ne kiekvienas geba taip perteikti aplinką. Žaviuosi.

Vartotojas (-a): VoldZak

Sukurta: 2014-02-23 11:56:58

Kas sakė, kad baltųjų eilių neįmanoma surimuoti?
Labai vaizdingos eilės.