Niežti mentes keistai —
Lyg ten būtų nulūžę sparnai,
Lyg turėčiau užgydyt žaizdas,
Kad neliktų randų nė žymės.
Reikalauji ne kilti —
Šią minutę nutūpti prašai,
Lyg raudonis nuslūgs,
Tarsi skruostuos jisai nežydės.
Šiąnakt biro pūkai,
Snaigės, šerkšnas, o gal pelenai?
Tegu liks paslaptis,
Iki mūsų smalsumas prabus.
Pilnatis pasikels,
Nešienaus ji šešėlių plynai.
Šviežio kraujo puta...
Rėkti žiojas rytinis dangus.
Atsiskirk, atsiplėšk.
Man taip pat bus geriau be sparnų —
Kitas glostys rytoj,
Jį kerštingai užkrėsiu niežais.
Ne, ne aš įstumta
Į būties sąšlavyną krentu,
Atiduodu save,
Tik menkystai atrodo mažai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2014-02-21 20:15:41
lietuviškas realizmas
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-02-21 11:09:39
Atskleista paini artuma, lyg minčių, lyg tikrovės...o tas sąšlavynas labai jau kerta ...visumoj aštrus...tokia ta realybė, kai darnos tarpusavyje nėra
Vartotojas (-a): Nikole Bergman
Sukurta: 2014-02-21 09:14:14
Įstrigo vaizdingas ir kiek kraupokas apyaušrio apibūdinimas:
Šviežio kraujo puta...
Rėkti žiojas rytinis dangus.
..ir giliu vidiniu matymu apvainikuota pabaiga:
Ne, ne aš įstumta
Į būties sąšlavyną krentu,
Atiduodu save,
Tik menkystai atrodo mažai.
.
.