Blaškosi dūmai, liepsnos po aikštę,
Sprogimai, šauksmas drebina langus,
Vėliavų šilkas kruvinas plaikstos,
Tūkstančiai rankų kyla į dangų.
 
Kyla į dangų malda dviejų žodžių —
Šlovė Ukrainai! Šlovė jai per amžius!
Pragaro kulkos aplipusios suodžiais
Skina didvyrius, kol kas dar bevardžius.
 
Ne žmogus tai prieš žmogų,
Tai tik smurtas prieš tautą,
Prieš gyvenimą orų
Ir prieš geliantį skausmą.
 
Tai tik šėlsmas puikybės,
Užgrobtos klasta galios
Iš aukštybių valdyti
Nuskriaustuosius, bedalius.
 
Ne Maidanas liepsnoja,
Tai širdis Ukrainos,
Taip pasauliui vaitoja,
Tautos teisę pamynus
 
Pačiai spręsti likimą,
Ateitin kelią rinktis,
Drąsą sau sugrąžinus,
Barikadose gintis.
 
Tegul mokos pasaulis
Iš Maidano aikštės,
Trumpas laikas apgaulės —
Žmogus ją nugalės.
 
Šiandien Kijeve, rytoj galbūt Vilniuj,
Didingam Paryžiuj ar gatvėj Maskvos —
Visur už teisybę, gyvenimo teisę
Tautos privalo kovot... ir kovos.
 
Dega Maidanas, bet žaizdos užgyja,
Žydės dar kaštonai ir žmonės dainuos,
Kada neteisybę didžiausią pamynę,
Aukų atminimą pagerbti žygiuos.