Santrauka:
Tema: Dviese ant suolelio
Nes net ir tada, kai rytojus atrodo nepasiekiamas, ši akimirka yra čia ir dabar.
Gal todėl ir matau tas susivėlusias, atlapotais skvernais lekiančias mintis, kurios plūsta aukštyn į erdvę lyg rūkalių „išmetamieji garai“. Nesuskaičiuojama daugybė jų sklando aplink mus. Kartais gali pagalvoti, jog tai bičių spiečiai, zujantys, zyziantys ir nerandantys tinkamiausios vietos savo aviliui. Tiesa, kai kurie iš jų greitai ir lengvai prisitaiko prie esamos situacijos. Jie tiesiog sklendžia viršum visko ir laukia to, kuris imsis vadovauti. O po to jie tiesiog stačia galva neria žemyn, ir tarsi neršti išplaukusios žuvys, po sunkios kovos atiduoda savo gyvybę, kad pasėtų begales kitų.
Nes net ir tada, kai ši akimirka yra čia ir dabar, ji jau savaime tampa praeitimi.
Čirpiantys svirpliai, ant dalgės parimęs diedelis ir tarsi koks žilas plaukas - dūmas kylantis aukštyn. Siauru purvo ruožu, purvinais batais iš daržo pareinanti mamutė. Skaidriame vandeny mazgojamos raukšlėtos rankos ir iš pajuodusios krosnies ištrauktas rusva pluta pasidengęs pyragas. Visa troba pakvimpa rūgštelėjusiomis mielėmis. Didžiuliu peiliu mamutė atriekia pirmąją riekę. Gabalėlis atskyla ir šiltas pyragas švelniai dunksteli į mano delną. Atsikandu. Burnoje jaučiu kiek per ilgai rūgusių mielių skonį, bet jį greitai pakeičia saldumas. Graublėtos rankos apkabina mane. Priglundu prie mamutės. Ji kvepia liepų žiedais ir medumi.
Nes net ir tada, kai rytojus ir praeitis sėdi dviese ant suolelio, jie neišvengiamai yra atsisukę vienas į kitą – į dabartį – į tave.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2014-02-19 22:00:32
ekspromtas į čia
skvernais lekiančios mintys
tada ir dabar
... dviese ant suolelio net be žodžių galėtumėm kuždėti...
oi tie prisiminimai...
už atsiminimus- 5
už Froido teoremą- 10
Vartotojas (-a): jotvingė
Sukurta: 2014-02-19 17:29:16
Pirma pastraipa žymiai silpnesnė. Pirmas sakinys manau tinka krypčiai, kuri atsiskleidžia pabaigoje, bet pati pastraip neįsilieja į bendrą tekstą su antrąja, nes antroji yra labai švelni, pirmojoje persiduoda ta žmonių skuba, netgi gal pasipiktinimas (zyziantys, zujantys, neršti išplaukusios žuvys -grubiau skamba, ar ne), kas nebepereina į tą švelnumą. Bet antroji pastraipa labai tikra ir labai maloni išvada su praeitimi ir ateitimi, vien dėl to skirčiau daugiau nei Cieksui, bet skirsiu abiems po 5.
Vartotojas (-a): šaltuona
Sukurta: 2014-02-19 14:14:54
Realybė ir yra ši akimirka, rytojus- neapčiuopiamas, o praeitis- irgi jau tik buvo, apie esmę, ir mamutė taip gražiai čia, tarsi būtų visų- 5!