Ugnies žieduose
Sukas sukas vėjo verpetas,
Draiko plaukus paklaikęs šiaurys.
Tavo kūną valdžius vienatvė
Pasitrauks, išeis, nebeliks...
Bent šiandien tavo šypsenos žydi,
Ir jautiesi be galo laisva.
Rankos glaudžia tave šokio ritmo,
Akys spindi laukine aistra.
Vienas tango ir jau beprotybėj...
Sukas siela ugnies žieduose.
Bučinys, miglos palytėtas,
Migdo ir traukia tave...
Rankos slysta įkaitusia oda,
Dega akys ugnim neramia.
Subanguoja kraujas lyg jūra,
Šniokščia gyslom karšta lavina.
Slysta rūbas lyg lapas upėj,
Suboluoja, išnyksta, deja.
Godžios lūpos lengvai tyrinėja,
Lyg ieškodamos to, ko nėra.
Dejonė išsprūsta iš lūpų tavų.
Tai tik mylimo prisilietimas
Ir bučinys tarp miglų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-02-18 19:19:57
Slysta rūbas lyg lapas upėj
Suboluoja, išnyksta, deja. > nuo deja nutrūksta įtampa, o juk rūbui nukritus turėtų būti pakilimas.
Bet gal ir turi baigtis vizija? Reikėtų tada kitokios skyrybos.
Godžios lūpos lengvai tyrinėja > godžios ir lengvai? O jei nutrūko įsivaizduotas šokis ugnies žieduose, nereikia tolesnės eilutės Lyg
Lyg ieškodamos tai, ko nėra. > ieškodamos to, ko nėra