Manęs gal nebuvo,  nebuvo visai,
Tik vėjo, vėjo veidas ant sniego...
Pavasari mano, kai tu sugrįžai,
Tik baltas šėšėlis per sodą nubėgo

Kažkur gaublio kūnu  sidabro nakty
Ir geismo sparnuos žvaigždė pražydėjo,
O kosmoso medžiai taip buvo arti,
Kad matė ir sniegą ir veidą tą vėjo...

Bet kas gi giedojo taip griaudžiai šerkšnuos,
Kad tik  baltos  žvaigždės kritę girdėjo,
Žali spinduliai sapno girios vienos
O  šiaurės pašvaistė...ašaras liejo -

Ir lijo lietus su griaustinio banga,
Ir verkė dangus balto veido ant sniego,
Kai aš pamačiau žemės širdį staiga,
Kai aš supratau, kur šėšėlis nubėgo...