Ne, ne pikta, kad reikia skubėt,
Bet vadelės ir žąslai — 
Tai nelaisvės tikri atributai.
Prisimeilink ir veskis mane, 
Panaudodamas žvilgsnį —
Eisiu savo valia, 
Vilksiu nešulius,
Kokius lemtis beužkrautų, 
Nes tikėsiu, kad tu
Tesvajoji prisegt man sparnus.
Sutarimas įstato į kelią 
Dar greičiau, negu pliaukšintis rimbas,
Nei riksmai ir keiksmai — 
Juk paklusti menykstai —
Tai tas pat, kas prie kiaulės
Voliotis purve,
Nes tikriausi jausmai 
Net nėra daugiažodžiai 
Viskas matoma žvilgsnio šviesoj.
Aš žinau, kad kvieti,
Vos tik ištiesi ranką,
Pairuošęs kiekvienas raumuo
Į bešvintančio ryto kelionę.
Ar sunku? Ne. Taip reikia,
Kad aš tau iš paskos nenuskrisčiau,
Kol yra patikėtų šventų pareigų.
Juk po skrydžo kartu
Ne tik žemė ir lizdas,
Bet jau visas dangus
Tapo mūsų.
Bus šviesu, 
Kai nuo Vėlinių žvakės 
Tarsi du viename
Nuriedėsim panašūs 
Į stingstanatį ašaros lašą.
Ir nėra tos dienos,
Kad nebūčiau dar tam pasiruošus.