Pasikeisk su manim, pasikeisk, ąžuolėli,
Leiski man vienumoj parymoti...
Pienių auksas pro šalį svaiginantis bėga,
O tu ąžuolu, lietuvišku ąžuolu stovi.
 
Juk ne kartą svajojai su paukščiais nulėkti
Į mišką, kur broliai berželiai siūruoja,
Su motule egle, pušele pakalbėti,
Paklausyt, kaip gegulė kukuoja.
 
Pasikeisk su manim, pasikeisk, ąžuolėli,
Pavasario rytmečiui auštant,
Kai užklydėlis vėjas šakas glamonėja,
Dangaus pakraštėliui raustant.
 
O vėliau atsimerkia ir pieva nušvinta
Visa milijonais žiedų.
Gieda žemė gyvenimo pergalės himną
Skaidriu ir didingu balsu.