Laiko tarpsnyj yra pradžia, pabaiga,    
tarpe jų neišmatuotas veiksmų kelias,     
kaip jūroje švelni ar audringa banga           
ir pavasario daigelis gležnai  žalias.             

Gyvenimai – mažos teatro scenos,        
kur vaidinamos dramos, klounados:        
net neieškoma diplomuotos grupės,        
o laikas – saulės kaitra, aižėjantis ledas. 

Pradžia – pavasaryj kylantis želmuo, 
pabaiga – lemtis rudeniui atėjus,
tik samanotas, dūlantis akmuo,
laiko tėkmei nėra pralaimėjęs.

Laike būna pradžia, būna pabaiga,
kai džiaugsmas į skausmą pavirsta,
kada gyvybės būtis nulemta – skaudi,
štai tada laidoji savo giluminį jausmą.