Kaip atrodo naktis, pamiršau
Vėjo muzika, medžių daina,
Šilti žodžiai šaltai išraižyti
Ašarojančiam ryto stikle?
Tau ant kaklo sudūlėję karoliai
smaugiantys
praeitimi,
kaip palikti neprarastą rojų,
vienumoj, ar gali atsakyt?
Horizonto vitrinos paveikslą,
kaip šedevrą, - parduos už grašius,
mirs ieškojimas mudviejų kranto
tu pabusi, bet tavęs jau nebus.
O dabar man tai primena saulę,
aš ne tavo, kūrybos glėby,
bėgu, leisk patikėti apgaule,
aš noriu rašyt širdimi .
Nesvarbu
bekontekstis artumas:
jis tylės, tu dalinsi žodžius -
atsiriek žodžio skausmas plutelę,
aplaižyk savo džiaugsmui pirštus,
neturiu laiko skęsti į dangų
neturiu laiko kilt į marias
tu kalbėdavai tyliai prie lango,
nes bijojai palikt su tamsa
Ei, Mieloji, kur tavo žodžiai?
parafinas užpildo akis,
ir gyvenimas jau atsibodo
pavargau degti šia ugnimi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2006-09-02 21:39:56
"Kaip atrodo naktis, pamiršau
Vėjo muzika, medžių daina,
Šilti žodžiai šaltai išraižyti
Ašarojančiam ryto stikle? " ----tai tiek many ir paliko visa kita galima buvo subtilau sudeginti:) manau juntamas gilus dvasinis išsekimas, nuovargis, užjaučiu, kolega...