Saulę pasitinkame, saulę palydime —
žvaigždės danguje, naktyje nuolatos,
regim, girdim tiksintį gyvenimo ritmą —
žingsnių aidas su mumis nesustos.
 
Nubėga dienos — lieka likimo dovana:
švelnios rankos arba žvilgsniai rūstūs,
dovanota našta: kam balta, kam juoda —
neklausdamas dalino visiems jausmus.
 
Mūsų jausmai tarsi pančiai plieniniai
ar švelnus pūkas, liečiantis žaizdas,
tyloje pralekiantys naktiniai paukščiai,
paliekantys naikinančias bangas niūrias?
 
Jausmų bangos širdies kamputyj virpa,
paliečia protą, kūną ir sielos gelmes,
norėtum atsitvert nematoma plieno širma
ir savyje austi tik voratinklines gijas.

2007