Aš paklausiau keistai:
Ar esi ašmeningas?
Ar smingi ir kerti į dalis realybę
Nestabdomas savo dvejonių?
Argi neslegia tavo minčių it kupra
Laikinumo kraupus suvokimas?
Ar pažindamas skurdą ir vargą
Įsijungi stabdžius,
Kiek dėl savo buities
Pasistverti, atplėšti, turėti?
Ar tu savo lukšte vis toks pats – 
Savanaudiškai kurčias ir aklas?
Ar nors pirštą pakrutinai 
Savo genties išlikimui?
Ar tu perlipai savąjį „aš“
Bent per metinę šventę?
--
Nereikėjo man klausti keistai – 
Ar esi ašmeningas?

Nes tyrėjai nustatė:
Mano kūne bent dešimt durtinių žaizdų
Ir bent trys iš jų
Buvusios mirtinos...