Tu jau žinai, kaip nublanksta svajonės,
Tarsi prieš saulę gėlėta skara.
Dūžta kaip bangos, numiršta kaip žmonės,
Gęsta lyg ryto žara.
Tu jau žinai, koks aikštingas likimas,
Senka taurė geriama pamažėl.
Žinai, kas palaima, kas nusivylimas
Ir nebeklausi — kodėl?
Tu jau žinai, ko geriau nežinojus —
Bet koks gražumas rugpjūčio dienų!
Neša paukšte per šilus, per dunojus,
Supa ant laiko delnų.
Žada prasmingą ir šviesų rugsėjį,
Išmintį, brandą, ramybę širdies.
Kai susitaikymo sėklą pasėji
Žodžiais maldos — teesie...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-02-06 20:00:44
Labai mielas... Patirtimi ir puikia raiška nuaustas...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-02-06 12:55:01
,,...nublanksta, tarsi gėlėta skara..,,-gražus palyginimas
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-02-06 12:35:41
Branda, sudėta į eilėraštį.Jūsų kūrybos vertingumas perduodamoje per patirtį jausmų šviesoje, kurios kasdienos nuvarginti neretai žmonės nebemoka pastebėti.