Santrauka:
Kas pamena:
„Moj adres ne dom i ne ulica..."
Nors Pakraščio gatvėj — adresas,
Ne melas, kad Paukščių Takas,
Man girdisi gausmas pratisas,
Gyvybė į stiklą plakas.
„Galėjau" — bergždžiausias iš žodžių,
Vien graužačiai skirtas kvailių.
Kai pasekmes jau užuodžiu,
Tariu savo tvirtą: „Galiu!“
Pora žingsnių tik nuo žemės —
Horizontan akys remias.
Ką regi — priimk.
Neatrado lėktuvėlio,
Kurs pavytų, kas praėjo...
Jei gebi — nurimk.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-02-05 00:27:16
Lyg geras išlaikytas vynas – soneto taurėje – lėtai pasimėgaujant.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-02-04 23:33:39
Ir aš kaip lietus.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-02-04 21:40:09
Vau. Mintis gera, bet vau dėl nepriekaištingo rimo. Ir dar surimuota šiaip jau nešpėtnai, t.y. netradiciškai. Dažniau taip...