Vienąkart sena pelėda
Susirado pupų pėdą,
Pasistatė tarsi namą,
Tupi, stebi panoramą.

Mąsto, knapso ir užmiega,
Eglių šakos barsto sniegą,
Šerkšnas dailų raštą audžia,
O šaltukas braška, spaudžia.

Ir pelėda susapnuoja,
Kad javai laukuos banguoja,
Bus duonytės, blynų, košės,
Virk ir valgyk atsilošęs.

Apsilaižo ir pabunda,
Traukinys šalia pradunda,
Garvežį vairuoja kiškis,
Pasitempęs lyg kariškis.

Lapė uodega pamoja,
O pelėda guolį kloja —
Dar pasnaus po pupų pėdu,
Taip greičiau sulauks Kalėdų...