Išbluko vardas šis
Nusidėvėjo, plėnimis
Apneštas išnyko...
Liko karžygiškas stotas,
Laikysena ori,
Tačiau dvasia subliuškusi,
Niekinga, netvari.
To Riterio nėra jau, kurs
Mūšiuose kovojo
Ir Karalienę gindamas
Gyvybę paaukojo.
Legenda likus iš laikų —
Senų ir užmirštų.
Tauri dvasia išnykusi —
Nebėra jai lygių.
Kadaise Riteriu buvai...
Nūnai — vilkolakiu virtai —
Nežinomi Lemties keliai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-02-04 01:01:44
Ech, tos moterys (čia ir atsidusau...). Kasdienybė užmuša bet kurio riterio karžygišką dvasią, nejau jums neaišku? Pažiūrėkit, kas tapo iš Pelenės. Galvojat, kad ji vėliau tikra karaliene buvo. Ne, pabėgo nuo pamotės, nuo namų ruošos ir vėl prie to paties - 5 vaikai, sauskelnių keitimas, mišinėlių gamyba, skalbimas... Viskas - nei figūros, nei skaistaus veidelio, o finale dar ir depresija... :(((
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-02-03 17:18:36
va, ką ta senatvė daro...nežinomi lemties keliai...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-02-03 16:25:43
Nusivylimas atviru tekstu. Kai išsivalome iš savęs, kažkam akis smėliu užkapstome. Jei jau nusipelnė, tegul krapštosi..