Kvepia akmenis apjuosę žolynėliai,
Vaikiškom pėdom myluoti.
Saulei tekant, ryto rasą geriant,
Jie vis stiebias, - juosia akmenėlius.
Pėdos tos seniai išėjo.
Akmenis iškėlė - vėliai...
Kažin, ar ten stiebias žolynėliai,
Ar atgyja rasai kuždant gėlą?