Dieviškoji Meilė

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą,
Kad išbandytų žmogaus žmoniškumą,
                      Dievas jam pasiuntė meilę.
Akmenimis ir akmenėliais išbarstė ją žmogaus
                      gyvenimo keliuose ir takeliuose.
Ir kur žmogus bepasuktų, visur mato juos,
                      didesnius ar mažesnius, išbarstytus
                      žmoniškųjų kelionių kryptimis.
Vienas, gyvenimo keliu einantis, praeina pro šalį,
                      nestabtelėjęs ir nepastebėjęs jį
                      kviečiančio akmenėlio.
Kitas suklumpa, skaudžiai užsigauna ir
                      nuspiria jį.
— Viešpatie, sakei, kad Tu — tai Meilė.
  Kodėl žmonės nenori meilės?
  Jie nenori Tavęs?
— Jie bijo, kad
  Meilė juos atstums.
  Ir tik žmogus kūrėjas įžvelgia pilkajame
                      akmenėlyje žemiškosios būties
                      prasmę, pasilenkia prie jo ir
Sukuria stebuklą — Meilę.
Taip Meilė, Dievo valia, tampa žmogaus
                      žmoniškosios vertės matu
                      ir dieviškojo buvimo žmoguje
                      įprasminimu.
 
Felicija Ivanauskienė

2014-02-02 20:44:45

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Girinukas Mi

Sukurta: 2014-02-03 10:32:29

Daug meilės ir mažesnė dalis eilėraščio. Lyg pasakoti ir pasakoti norėtųsi.