Santrauka:
Ateina akimirkos tokios, kai pavargsti nuo kalbų, diskusijų, šurmulio ir trokšti prasmingos tylos.
Senutes dienas nutukina žodžiai –
Sudribusiais veidais užsnūsta naktyje,
Kai jos aplimpa miego dulkėm godžiai,
O skausmo trupiniai po sakiniais sapne,
Kai nebenori permainų ir kelio.
Susėst prie stalo, išpuošto eilėm,
Kai nervina pilni dainų bokalai,
Skirti draugams seniems ir giminėms.
Kai reikia didelių tylos stiklinių indų –
Bežodės pantomimos ir nebylių velnių,
Kad dienos taip gražiai ramybėje numirtų.
Tiesiog užmigtų skaisčiai be sapnų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2014-02-03 10:20:01
Kai nebenori permainų ir kelio - labai gerai nusakyta būsena.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-02-02 23:44:19
gerai atskleista nuotaika ir siekimas prasmingos tylos...