Santrauka:
Su šiuo mažu šuneliu susitikom vakar Lvove, pačiame miesto centre. Eina žmonių voros, susitinka, išsiskiria, kažką kramto, o mažas šunelis tupi, dreba ir žiūri į kiekvieną maldaujančiom akim. Stebėjom apie valandą. Bent vienas prieitų, paglostytų, kažką numestų valgomo... Niekas. Poryt keliaus su mumis į Vroclavą, gyvens šaudykloje. Supratau savo sportininkus, turi jie širdį...
Dangus pritilo po audros,
nurimo vėjas, siautęs naktį.
Ir kas tave priglaus, paguos?
Ir kokią žinią tau užtektų
Išgirst? Pajaust šiltas rankas...
Viršum galvos tiktai padangė.
Kokie keliai tolyn nuves,
Sulauksi gal malonę menką...
Sustok, žmogau, benamis jis!
Nejau negali nieks padėti?
Šventieji mato, greit naktis,
Tereikia tik truputį vietos
Kampe priglausti. Per akis!
Sriubos šlakelį, duonos krašto...
Dėkingas jis rankas laižys.
Svajonės tyliai tyliai gęsta.
Sustok, žmogau, mažytis jis!
Nejau negali nieks padėti?
Šventieji mato, greit naktis,
Tereikia tik truputį vietos.
spika
2014-02-02 12:23:40
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2014-02-03 10:18:05
Gera širdis ir tokias eiles padiktavo. Jautriai paakina, taip natūraliai ir parašyta, perskaitai ir džiaugies, kad pasisekė benamiui šuniukui.
Šventieji mato, greit naktis,
Tereikia tik truputį vietos. Ir akcentas geras.
Sulauksi gal malonę menką...“ kadangi t.b. sulauksi ko?, tai gal tiktų –
„Gal kas suteiks malonę menką“
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-02-02 19:45:40
Pagirtina. Pradžioje maniau, kad čia apie žmogų. Bet vėliau supratau...
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2014-02-02 14:36:32
Tikrai ,reikia tiek nedaug,tik trupučio jautrumo...Puikus tekstas,sušildantis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-02-02 14:29:42
Jautru... Neabejingi gyvūnėliui, nepaliks nelaimėj ir žmogaus.