Oi žiemuže, oi žiema,
kodėl tu tokia šalta,
žmones paverti bailiais
ir apvelki kailiniais?
Tu ryškėji baltumu,
šaltis žnyplių kandumu
nepagaili net pyplių,
kiek išlieja jie snarglių,
braunies į visus namus
ten vėl sujauki planus.
Oi žiemuže tu laukta,
tik ne šitokia šalta,
pagailėki tų žmonių,
kas neturi kailinių.
Oi žiemuže tu balta,
lieki visada kalta,
kam nušaldai medelius
ir vaikučių veidelius.
Oi žiemuže, oi žiema,
tu vienintelė viena
leidi roges nuo kalnų,
nekinkydama arklių.
Kam trumpa, o kam ilga,
kam nepakviesta liga.
Oi žiemuže, oi žiema,
tu visų, bet ne mana.