oro juostos

nebežinau kaip būtų jeigu būtų
tad paprastai rašau apie nepaprastą
susitikimą tiltas tyliai suposi
ir tu buvai toli kažkur anapus jo

be sutartinių be ženklų artėjome
per perėjas dangaus į tai kuo tapome
per tavo oro juostas mano vėjyje
kvėpuodami giliau nei duobės kapo

kiekvienas paukštis rodė taką savąjį
kiekvienas aukštis įveiktas gramzdino
į mirksnį trunkantį susitikimą žemėje
nuo pažinties prie nebepažinimo
vikis

2014-02-01 15:48:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2014-02-02 07:36:16

Šiek tiek baisoka buvo eiti tokiu tiltu, bet įdomu ir patrauklu.

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-02-01 20:14:45

Siūbuoja liūliuoja kaip pakabinamas tiltas. Puikiai.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-02-01 16:54:22

Manding šiandien čia geriausias. Ir apskritai geras. Geras - skamba abstrakčiai, bet tiesiog tos eilės lipo: sklandžios, kažkiek giluminės, „nenutrintos“. Ir nors kažkokių ypatingų metaforų nematau, tačiau jų nereikia. Tame ir esminis skirtumas tarp kai kurių autorių. Vieni jas prifarširuoja sunkiai suvokiamais palyginimais, o kiti - rašo taip, kad metafotra yra pats eilėraštis.

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-02-01 16:52:32

Toks vėjas bet kokias jausmų bures geba išjudinti.