nebežinau kaip būtų jeigu būtų
tad paprastai rašau apie nepaprastą
susitikimą tiltas tyliai suposi
ir tu buvai toli kažkur anapus jo
be sutartinių be ženklų artėjome
per perėjas dangaus į tai kuo tapome
per tavo oro juostas mano vėjyje
kvėpuodami giliau nei duobės kapo
kiekvienas paukštis rodė taką savąjį
kiekvienas aukštis įveiktas gramzdino
į mirksnį trunkantį susitikimą žemėje
nuo pažinties prie nebepažinimo
vikis
2014-02-01 15:48:49
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2014-02-02 07:36:16
Šiek tiek baisoka buvo eiti tokiu tiltu, bet įdomu ir patrauklu.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-02-01 20:14:45
Siūbuoja liūliuoja kaip pakabinamas tiltas. Puikiai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-02-01 16:54:22
Manding šiandien čia geriausias. Ir apskritai geras. Geras - skamba abstrakčiai, bet tiesiog tos eilės lipo: sklandžios, kažkiek giluminės, „nenutrintos“. Ir nors kažkokių ypatingų metaforų nematau, tačiau jų nereikia. Tame ir esminis skirtumas tarp kai kurių autorių. Vieni jas prifarširuoja sunkiai suvokiamais palyginimais, o kiti - rašo taip, kad metafotra yra pats eilėraštis.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-02-01 16:52:32
Toks vėjas bet kokias jausmų bures geba išjudinti.