ant smilkinio smilkstantis sniegas

akių sidabras geliantis
kažkas
tarp mūsų taip ir liks neišsakyta
bausmė už drąsą
išgaros rudens
nesistebėk
nevėkšliškai užkrito

tau už apykaklės
saldymedžio žievė
užspaudė laiką
šiltas nervas tvinksi
žvilgsniu pasaulį senkantį geri
garuoja debesys
akimirka
ir dingsi

dar kartą lyžtels
tilstančius pirštus
pritvinkęs pilnaties vaiduoklis vėjas
išeinantis buvai
per daug gražus
per laikinas buvai 
sapnan atėjęs

pro proplėšą dangaus
balta naktis
pasotina alkiu
šalna sušildo
drugiais kutena skruostą kuždesys
ir ant pagalvės dygsta sniego smilgos
Iglė

2014-01-31 09:35:34

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2014-02-03 09:43:19

Tikras, juntamas tekstas, tokius skaityti ir skaityti...

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2014-01-31 18:23:57

Nugi labai sklandus, paprastai žodžiais, bet labai originaliai — plojimai!
 

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2014-01-31 16:18:09

Net manon dūšelėn įsismilko... Labai gražiai išsisakyta.

Vartotojas (-a): Virgutė

Sukurta: 2014-01-31 13:59:32

Įdomūs palyginimai :-)

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2014-01-31 13:30:17

Sniegingas, bet sušildantis...

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2014-01-31 11:18:26

Kokie trapūs lyriški pajutimai... Malonu skaityti.