Ar žinai, ko gailiuos? 
Kad nemoku nubraukti putojimo,
Kur iškilusios nešamos šiukšlės ir drumzlės,
Kad užmiršti baigiu,
Kaip griausmingai kvatojama,
Kaip smagu patylėti
Po darbo paunksmėje.
Ko skubu?
Lyg botagas kasdien per pakinklius,
Lyg išplyšę tinlaičiai bent aukšlę pastvertų?
Tiesą veidrodis rodo 
Apie nupieštą ginklą,
Kurs jau nieko nepuola
Ir nuo nieko nesergsti.
Šurmuliuoju, ūžiu - 
Imituoju gyvenimą,
Nors pro šalį praplaukia
Tiktai drumzlės ir šiukšlės.
Pasakyk, ar užskaitoma
Tai, kas tiktai menama?
Ką paliudytų vėjas,
Mūsų dulkes išpustęs?
Apkabink ir priglausk,
Kai iš baimės aš tirtu.
Kas mes vienas kitam,
Kai pasibaigia aistros?
Kaip norėčiau stabdyt
Prasidėjusį tirpsmą,
Nes putojimas vyksta,
O sula mudviem baigės.
Tu žiūri kiek sutrikęs - 
Iš akių sprūsta lašas.
Nereikėjo... Atleisk,
Nebuvimą išduodu.
Aš gailiuosi putodamas srautas kad neša,
Kas brangiausia,
Ką stvarsto betirpstantis gruodas.