Santrauka:
Bičiulei, kuri dar ne viską žino
Atsakyki, o kas, jeigu nuojautos klysta,
Jeigu skaudini tuos, kurie veržias į glėbį?
Gal tiesiog nežinai dar kas "niekas", kas "viskas" -
Dar ne parą reikės kas jų tarpe stebėti.
Suprantu - pavargai, gal net pametei skaičių,
Kas per nugarą ėjo lyg nejaučiančiu tiltu.
Kaip reikėjo mylėt, sutiktieji jei žvaigždės?
Kaip reikėjo skubėt, kad, ginkdie, nepamiltų?
Nori saugot nuo liūdesio tuos, kas dar likę?
Nepavyks, nesistenk - uodegos neišsuksi.
Leisk tekėti jausmams - tegul vksta, kas vyksta,
Nes tap visko ir nieko kažkas turi būti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-01-28 20:30:29
kupinas nuojatų ir gilių prasmių
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-01-28 15:10:29
Jūsų eilėraščiuose dažnai vyrauja filosofioniai motyvai, juntama nesusitaikymo su esama padėtimi gaida. Moterims tai dažnai nebūdinga, jos didesnės fatalistės nei vyrai. Šitam eilėraštyje ne pabaiga, o veikiau pradžia yra antifatalistinė.