Jis tik paukštis,
Tik lašelis gyvybės trapios,
Kuriai graso toks geliantis šaltis.
Pailsės, pasisups ant šakos,
Vėlei stengsis išlikti, gyventi.
 
Gal išliks ir atneš dar ant savo sparnų
Daug linksmesnę pavasariui dainą,
Tiktai viskas toli ir atspėti sunku,
Kai girdi pilną nerimo gaidą.
 
Tik lašelis gyvybės visame okeane...
Aš taip pat — tiktai vienas iš jų,
Nesuprast, nežinoti, kur bangos mus gena,
Ar pakilti bus lemta paukščiu.
 
Ne kažką tau padėsiu, o galbūt ir nereikia,
Išgyventi — kiekvieno kova,
Tik sutikti dar kartą šioj žemėj norėčiau,
Kai žaliuos atsibudus gamta.
 
Jis tik paukštis,
Tik lašelis gyvybės trapios...