Rožančium byrantis
Baltos sielos atplyšę nuo pasaulio
Lyg vanagai po pievas dar skraidys.
Dar kur ne kur surasi balta pusnį
Pro užrakintas, lūžusias duris.
Kabės ant medžio kruvinas rytojus,
Rožančium byrantis į tuštumą skambės.
Ir tik sapnuos lakstys po klonį pėdos
Skraidys ir laigys tarsi vieversys...
Apčiuopsi žaizda kruvino rytojaus,
Bet kas duris dabar atidarys?
Ant ranku nešamas bandys kažką kuždėti
Atodūsiu į praviras duris.
Paėmęs užvakar iškasi kapo duobę
Drobulę baltą ir baltas pusnis.
Sudėsi ten sukruvinta rytoju,
Ir užmigdysi žuvusias viltis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-01-25 20:58:44
Liūdnas eiliukas, tačiau turintis prasmę.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-01-25 17:50:30
Na, taip - tie pajuodinimai boldu ir yra vinys...