Kai angelas iš debesies
Auksinę arfą virpins,
Treliuodamas lakštingalos balsu,
Sujaudrins jauną sielą.
Išvys ji dievišką stebuklą,
Laisva lyg paukštė.
Pakils į amžinąjį lopšį,
Giedodama Osama.
Tai praregės tuomet širdis,
Kaip verias rojaus vartai.
Ir susipins į vieną du likimai,
Du tobuliausi kūriniai.
Pažinę nuodėmę, bet išganyti,
Kad dalintų meilės ugnį
Tiems, kurie nemato ir negirdi,
Angelo treliuojančio aukštybėj.