Tas liūdnas rytas neišsipildžiusių minčių,
Ir snaigės krenta ant mano prislėgtų pečių,
Likimo rankos neleidžia man ramiai užmigt,
Aš pasiklydau, kas gi man atvers duris.
Pried.:
Bet dar tikiu, yra šviesa,
Ir ji dar švies man,
Ir aš tikėsiu, kol tamsa
Akis užmerks man,
O kaip norėčiau pamatyt
Aš tavo žvilgsny tas ilgesingas ašaras
Ir vieną šypsnį.
Aš nežinojau, kad vakaras taip prasitęs,
Ilgai galvojau, kol netikėtai supratau,
Naktis užtemdė mano vienišas akis,
Ir tik belieka labai maža maža viltis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-02-03 22:45:58
belieka tik labai maža viltis,
kad autorius dar išsivaduos nuo klišių.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-01-23 16:54:23
Jei autorius jaučiasi puikiai ir bando rašyti apie liūdesį ar ilgesį, nieko gero.
Konkrečiai apie šį kūrinį galėčiau daugiau pasakyti tik jam susiliejus su muzika. Dabar geriausiai jaučiu pavadinimą ir priedainį.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-01-23 15:41:26
liūdnokai nuteikiantis... Aukščiau galvelę, „dar yra šviesa,“