Pakerėjo mane skaisčios žvaigždės ir šviesiosios naktys,
Ir šaltosios žiemos baltapūkių dienų svaigulys.
Pakerėjo skaidrumas nepaprastas slaptojo rakto,
Su kuriuo aš galiu atrakinti tavąsias duris.
 
Pakerėjo mane tavo akys ir spindinti siela,
Ta dermė ir jaukumas tuomet, kai mes esam kartu.
Pakerėjo žieminis zylutės čiulbėjimas mielas,
Užkerėta esu! Todėl žodžių daugiau nerandu.