Pasaulis visas atbulai sugulęs —
Jau nežinai, nei kaip į jį žiūrėti,
Išpurtai balkšvą atgailos drobulę
Ir vėl žodžius beri per laiko rėtį.
Kalbi kalbi, bet nesiklauso niekas,
Tik mintys nulekia lengvai į orą.
Vien tai, kas prarasta, širdy išlieka
Lyg pats slapčiausias išsipildęs noras...