Merkiant lietui vaikštau
Klaidžiomis Vilniaus gatvėmis.
Aplink baltas triukšmas,
Išmėtytos kortos ant nutryptų  šaligatvių.
Jaučiuosi lyg Alisa –
Per maža pasiekti katedros stogą,
Sugauti saulės blyksnį vitraže,
Paglostyti žvirblį lizde,
Suskaičiuoti visus miesto bokštus.
 
O kartais per didelė, kai
Siekiu įmerkti pirštus į Nerį,
Supuosi po tiltu ir
Bėgu per mirksinčią geltoną.

Aš vaikštau Vilniaus gatvėmis
ir viską pamirštu.
Paklystu tyčia (ne per lietų) —
Palieku ten širdį,
Kad dar kartą sugrįžčiau.