Tamsa neturi veido,
Bet ji ne visagalė.
Net aklos laiko dvasios
Akis į dangų kelia.
Dalina vargšams išmaldą,
Kad nuodėmes išpirktų,
Po kaukėm slepia veidus,
Kai lankstosi pasauliui.
Auksą skaičiuoja kryžiais,
Puošiasi galvas nimbais
Ir kloja sielom kelią,
Keliaudami į nebūtį.