Kar - kaarr!
Žiū: varna nusineša
Jaunystės, nutrūkusį raktą,
Palikusi pėdsakų runas.
Kris metai, lyg snaigės - į finišą.
Augimą žymėjusi stakta -
Baltai uždažyta, o kūnas,
Septyniskart atsinaujinęs,
Manuoju batu mina sniegą.
Šis girgžda, lyg prisiminimai
Per užsnigto laiko kiaurymes.
Kažkas neišdildomai lieka -
Nutirpusios laimės pratimai.

Tik - tak -
Sekundžių tiksėjimas...
Ir venos pulsuoja į taktą.
Senajam emocijų banke -
Tikėjimo nuvertėjimas,
Kai varna nusineša raktą
Į ledo spalvos padangę.
Tolyn... Už nugaros trinkteli
Ir vėl prieš akis atsiveria
Naujų galimybių menėmis...
Vis ieškai, kuri - vienintelė,
Kai jos konfeti apiberia.
Kol dar marškiniai - su kišenėmis.