meldžiuosi Janui

Santrauka:
http://zaliazole.lt/galerijos/nuotrauka/29695

Romėnų mitologijoje Janas (lot. Iānus) – vartų, durų, pradžios ir pabaigos dievas.
leisk apsinuoginti
parodyt savo išvirkščiąją pusę Janai
apelsino stangrumą nuluptą
trykštantį purslą iš kraterio
girdėjau tavo vartai sutepti alyva
kitoks girgždėjimas
kitoks
dar nepažintas potėpis akin
riba visų pradžių ir pabaigų
kurių prašei neberegėti
leisk išgirgždėt maldauju
ne skausmą ir ne ilgesį
prisilietimą mano vyro nesamo
prisilietimą glostymą akivarų
ir smegduobių manų
atverk žadėjimą kad būsim
net jei tiktai buvę
paliepki pilnaties aštrumą
atsiminimų dubeniu užvožti
maldauju Janai
iki kol  naktis ims žiovaut
kol rytas bus

mano nuogume
 
Basospėdos

2014-01-16 21:56:48

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-01-16 23:52:25

Efektinga. Įdomu tai, kad pats stilius tinkamas tokiam mitologiniam-filosofiniam-jausminiam kūriniui. Kalbu ne vien apie žodžius, mintis, metaforas.

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-01-16 23:32:19

Reikės dar pasigilinti, bet jau dabar labai įdomios durys, už kurių išvirkščioji, tikroji pusė.