Laikas sutrupėjusios širdies smiltim nubėga
Ir tamsiam kampe akim katės sužvilga.
Pilnaties delne lyg perlą užauginęs,
Širdgėlos pėdom taku žvaigždžių pareina.
Ir taip smelkiasi atgal krūtinėn
Krintančia žvaigžde, viltim laukimo...
Trupiniais ištiesęs ranką gundo,
Ašaroj karčioj pagundos...
........................................
Ak, naktie, saldžiam sapne skandinus,
Neišeik... aušra krauju gaivina...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-01-11 22:29:56
Dėl meno tai ginčytis neverta, bet kaip konkursui, man čia tos durys - reliatyvios. Galėtų pretenduoti į tokią prozos miniatiūrą viena eilute surikiuota. Esmė nenukentėtų.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2014-01-11 20:02:20
Skaudus "Prabudimo slenkstis"
Jautriai,labai jautriai :))
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2014-01-11 19:48:42
Verčiantis susimąstyti.Perskaičiau du kartus ,patiko,ypač pabaiga
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-01-11 00:16:37
Aha, ypač pabaiga. Natūrali lyrika.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-01-10 23:44:56
Durys tarp buvusio ir būsimo.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-01-10 16:44:42
Ypač įspūdinga pabaiga.