Svetimumas

Būna, priverki akvariumą iki krašto,
Net žuvys kankinasi –
Jos ne jūrinės,
Gėluminės, dar ašarų nepažįsta.
 
Būna, kalbini paukštį už lango,
Ant lesyklos, kur
Trupiniai, tavo ranka pabarstyti –
Jis nežino.
 
Būna, palieti švarką pilką nepažįstamo
Ir nusvilęs odą
Bandai priglusti,
Išgąstį nurašydamas.
 
---
Tenorėtum skausmą išverkti
Be paguodos, be priekaišto –
Svarbu, kad ne vienas.
Tačiau lieki išstumtas.
Laukinė Obelis

2014-01-10 01:47:44

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2014-12-20 13:18:32

Būna...

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2014-01-10 13:48:01

taip, kartais vienatvėj jautiesi pilnesnis, nei tarp žmonių...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-01-10 02:30:21

Net nežinau kaip pakomentuoti. Man panašiai yra veikiausiai, nes... nes taip yra. Žodžiu, artima. Tik žuvys ne gėluminės, o gėlavandenės, tai garantuoju.