Arčiau liepsnos,
Kol galėsi paliesti.
Nėra vienos tiesos.
Lapkritis išsinešė vėsą.
Arčiau. Dar arčiau
Liepsnos. Ji jau visai šalimais.
Tokio dalyko nemačiau.
Tuojau galėsi pajusti delnais.
Visai visai arti ugnies.
Tuoj sparnas užsidegs.
Savo praeitį vejies.
„Kaip drugelis degsiu aš“.
Plaštakės sukasi arti šviesos
Kaip žmogus, vilties nusitvėręs.
Tuoj sparnai užsiliepsnos –
Padarys tai ugnies strėlės.
O jie visai prie pat liepsnos.
Mažas kūnas pradės degti.
Plonais savo sparnais plasnos
Šalia laužo visą naktį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2014-01-08 16:49:59
Visai gerai. Įdomiai atskleistas liepsnos ir plaštakės santykis.Toks egzistencinis ir turintis mistinės paslapties malonus eilėraštis.