Šį rytą jau anksčiau švinta,
Saulė pakilo per gaidžio žingsnį.
Pirmoji pabunda rūbų spinta –
Girdžiu, kaip širdis jos tvinksi.
 
Rąžosi, girgždina garsiai duris,
Akordais groja terciją, kvintą.
Ir kvatojasi juoku, kuris
Kvailu šešėliu ant grindų krinta.
 
Sliūkina sausis žiemos keliu –         
Šiandien jau švinta devintą.
Jam apie spintą kalbėti galiu,
Ir apie stebuklingą žibintą.
 
Plieno dantis Saulė galanda
Į žibantį deimantais langą.
Randa, šelmė, paliktą landą, 
Į dūšią begėdiškai lenda.
 
Numoju ranka, po paraliais,
Prasmuko į širdį ir trys karaliai.